Ketvirtasis Advokatūros įstatymas taikos nežada

Arūnas IVAŠKEVIČIUS, KAUNO DIENA

Įstatymų leidėjams per keturiolika nepriklausomybės metų ir iš ketvirto karto nepavyko sukurti tokio Advokatūros įstatymo, kuris nekeltų audringos kritikos ir neskatintų aštrių diskusijų

Naujuoju įstatymu, įsigaliojusiu balandžio 6 dieną, pabandyta nutraukti kelerius metus trunkantį šaltąjį karą tarp advokatų ir teisinių paslaugų įmonių teisininkų, apie kurį “Kauno diena” ne kartą rašė. Tačiau advokatai tokią taiką supranta kaip savo pralaimėjimą ir atkakliai tam priešinasi. Seimui šiuo metu pateiktos svarstyti naujojo įstatymo pataisos, kurios, jeigu būtų priimtos, leistų advokatams atsikovoti prarastas pozicijas.

Pakanka penkerių metų stažo

Pasak Advokatų tarybos pirmininko Rimo Andrikio, be kitų advokatams nepriimtinų normų, jį labiausiai suglumino naujojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tapimo advokatu tvarką. Dabar advokatu gali tapti kiekvienas Lietuvos ar kitos ES šalies pilietis, turintis bent penkerių metų teisinio darbo stažą ir esantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal įstatymą tokiam asmeniui pakanka turėti teisės magistro laipsnį, kuris įgyjamas vos po dvejų teisės studijų metų.

Visuose ankstesniuose Advokatūros įstatymuose būdavo numatyta, kad asmuo, pretenduojantis tapti advokatu, privalo išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Dabar gi tokį egzaminą privalo laikyti tik tie, kieno teisinės praktikos stažas trumpesnis, nei paminėta aukščiau.

“Nežinau Lietuvoje kitos teisininko profesijos ar pareigų teisėsaugos institucijose, kurias būtų galima užimti be egzaminų, - sako R.Andrikis. - Šis įstatymas viską apvertė aukštyn kojomis. Egzaminų nebeliko, o kvalifikaciniai reikalavimai tapti advokatu - pernelyg menki. Paprastas pavyzdys: jeigu pagyvenęs žmogus, prieš tris dešimtmečius baigęs teisės mokslus, paskui pagal paskyrimą penkerius metus padirbėjęs rajono milicijoje ar prokuratūroje, po to šį darbą metęs ir vertęsis bet kuo, kas nė iš tolo neprimena teisės, dabar norėtų tapti advokatu, tai jis galėtų padaryti be jokių kliūčių”.

Pagausės advokatų provincijoje

Tokia įstatymo nuostata stebisi ir Seimo narys advokatas Vytautas Zabiela: “Teisės tapti advokatu niekas negali varžyti. Tačiau nuostata, jog juo galima tapti be kvalifikacinių egzaminų, manau, nėra teisinga. Suprasčiau, jei žmogus, ketinantis tapti advokatu, paskutinius penkerius metus dirbo teisinį darbą, tačiau įstatymas to neapibrėžia. Tad dabar advokatais gali tapti ir tie, kurie tokį darbą dirbo prieš dvidešimt penkerius metus. Į advokatūrą turi ateiti tik kvalifikuoti, pasirengę žmonės, kurie užtikrintų, jog piliečiams bus suteikta profesionali ir kokybiška teisinė pagalba. Kad toks teisinės pagalbos lygis būtų garantuotas, turi būti laikomi kvalifikaciniai egzaminai, o įstatymu reglamentuotas atitinkamas kandidato į advokatus pasirengimas”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas tvirtina, jog supaprastinta tapimo advokatais tvarka įvesta tam, kad pagausėtų advokatų gretos provincijoje. “Jeigu Vilniuje, Kaune, kituose didžiuosiuose miestuose advokatų dirba pakankamai, tai rajonuose jaučiamas labai didelis stygius. Advokatai, matydami, kad jų trūksta, smarkiai kelia savo paslaugų įkainius”.

Paklaustas, ar tokiu būdu advokatais netaps abejotinos teisinės kompetencijos asmenys, A.Sakalas pareiškė: “Dabar advokatūroje taip pat yra pakankamai abejotinos kompetencijos advokatų, ir jokie anksčiau vykdyti egzaminai nepajėgė jiems užtverti kelio”.

Įtikinėjo Seimo narius

Vis tik Seimo komiteto pirmininkas pripažino, kad parlamentas tokiu įstatymu pabandė išspręsti ir įsisenėjusią teisinių paslaugų įmonių teisininkų problemą. Po to, kai įsigaliojo nauji civilinės teisės kodeksai, šiems teisininkams buvo atimta teisė atstovauti savo klientams teismuose. Dabartinis Advokatūros įstatymas leistų beveik visiems tokių įmonių teisininkams lengviausiu būdu tapti advokatais ir vėl išplėsti savo veiklos sritį.

“Šie teisininkai užsiėmė labai stipria lobistine veikla. Jie skambindavo, kalbėdavosi su kiekvienu Seimo nariu, įtikinėjo, kad tai, ką jie siūlo, yra pats geriausias sprendimas. Tuo tarpu advokatai sėdėjo apimti olimpinės ramybės ir nieko neveikė. Galiu pasakyti, kad prieš pusę metų mes siūlėme tokį įstatymo projektą, kuris visiškai atitiko advokatų norus. Bet jis nepraėjo vien dėl tos teisininkų lobistinės veiklos”, - “Kauno dienai” sakė A.Sakalas.

“Mes būdavome kviečiami į Seimo komiteto posėdžius, juose dalyvaudavome, išdėstydavome savo poziciją. Tačiau jeigu jau darėme tokią perkūnišką įtaką įstatymo priėmimui, tuomet leiskite paklausti, kodėl mums anksčiau nepavyko išsaugoti tokių Civilinio proceso kodekso normų, kurios leido teisinių paslaugų įmonių teisininkams atstovauti teismuose? - klausia Teisinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas Arūnas Marcinkevičius. - Kodėl nesiaiškinama, kieno interesų naudai buvo pakeistos atstovavimo teismuose nuostatos? Kaip tai dera su ES šalių teisine sistema, tradicijomis bei liberalizavimo tendencijomis? Galų gale kaip tai naudinga vartotojui?”

Precedento neturintis atvejis

Advokatų taryba, gindama savo pozicijas, dar prieš įstatymo įsigaliojimą surinko autoritetingą palaikymo komandą, tačiau tai nepadarė jokio įspūdžio Seimo nariams.

“Advokato veikla glaudžiai susijusi su konstitucinės asmens teisės į teisinę pagalbą realizavimu. Universitetai, suteikdami teisininkų diplomus, toli gražu nepatvirtina, kad absolventai tinka užimti tam tikras pareigas. Diplomas tik patvirtina, kad studentas įvykdė atitinkamą studijų programą. Atsisakydama advokatūros egzaminų ir į jų vietą nepasiūlydama nieko naujo, valstybė iš esmės atsisako kontroliuoti asmenų, patenkančių į advokatų gretas ir tuo pačių vykdančių viešą funkciją, kvalifikaciją. Tai pirmas ir precedento neturintis nei Europoje, nei Amerikoje atvejis”, - savo požiūrį rašte Advokatų tarybai išdėstė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas teisės mokslų daktaras Vytautas Nekrošius.

“Atstovavimas teisme yra sudėtingas ir atsakingas darbas, reikalaujantis aukštos profesinės kvalifikacijos, etikos ir drausmės. Kvalifikuotam advokatui būtina ne tik aukšta profesinė kultūra, bet ir gilios bei sisteminės įvairių teisės šakų, tiek materialinės, tiek proceso, žinios. Naujajame Advokatūros įstatyme įtvirtintas penkerių metų teisinio darbo stažo reikalavimas vargu ar yra pakankamas siekiant užtikrinti, kad būsimasis advokatas šias žinias iš tiesų geba taikyti praktikoje. Kita vertus, išties lieka neaišku, kodėl įstatymo leidėjas kvalifikacinio egzamino išlaikymo reikalavimo nusprendė netaikyti tik advokatams, tokiu būdu tarsi teigdamas, jog tinkama advokatų profesinė kvalifikacija yra mažiau svarbi nei prokurorų ar net notarų bei antstolių, kurie teismo procese nedalyvauja. Deja, teismų praktika liudija, jog netinkama advokato kvalifikacija bylos baigčiai neretai gali būti lemtinga”, - analogiškame rašte tvirtino Teisėjų asociacijos pirmininkas Virgilijus Valančius.

Užprogramuojamas teisinis nesusikalbėjimas

“Niekam nekyla abejonių, kad advokatais dirbantys teisininkai neturėtų būti žemesnės kvalifikacijos nei teisėjai ir prokurorai, notarai ir antstoliai, kuriems, beje, įstatymai nustato sudėtingus, plačios apimties kvalifikacinius egzaminus. Priešingu atveju užprogramuojamas teisinis ar teisminis nesusikalbėjimas. Viso to padarinius pirmiausia ir labiausiai pajus asmenys, kuriems teikiama teisinė pagalba. Tik žinių patikrinimas, o ne formalus teisinės praktikos stažas gali atspindėti pretenduojančiųjų į advokatus teisinių žinių lygį, dalykinį pasirengimą”, - parėmė Advokatų tarybos poziciją ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, pabrėždamas, kad naujuoju įstatymu “nukrypstama ir nuo tarptautinių dokumentų, ir nuo dar 1998 m. Teisinės sistemos reformos metmenyse išreikštos mūsų valstybės pozicijos užtikrinti veiksmingą teisinę pagalbą, turėti aukštos kvalifikacijos advokatus, šių kvalifikaciją tikrinant būtent kvalifikacinio egzamino forma”.

Teisinių paslaugų įmonių asociacijos vadovas A.Marcinkevičius tvirtina neabejojąs kvalifikacinio egzamino svarba, tačiau klausia: “Kodėl teisininkas, turintis Teisingumo ministerijos licenciją ir daugiau nei penkerius metus dirbęs teisinį darbą arba penkerius metus dirbęs prokuratūroje tardytoju, prokuroru, ar kitas teisininkas, penkerius metus dirbęs teisėju, negali be egzaminų tapti advokatu? Beveik visose valstybėse egzistuoja nuostata, kad geriausi teisininkai dirba teismuose ir prokuratūroje. Kuo už juos pranašesnis kvalifikacinių egzaminų nelaikęs ir pakankamos teisinio darbo patirties neturintis advokato padėjėjas? Teisininkai licencininkai, kaip ir teisėjai bei dalis advokatų, yra išlaikę valstybės nustatytus kvalifikacinius egzaminus. Ar čia nėra loginio prieštaravimo?”

Publikacijos oficialiame Advokatų tarybos leidinyje, A.Marcinkevičiaus nuomone, atspindi Advokatų tarybos susirūpinimą advokatų skaičiaus augimu.

Gavo porą šimtų prašymų

“Baudžiamojo proceso kodekse rašoma, kad, advokato pavedimu, gynėju gali būti advokato padėjėjas, jei tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju teisme tik nagrinėjant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai apie ką mes šnekame?! Apie kvalifikaciją? Palyginkime penkerius metus teisinį darbą dirbusio žmogaus kvalifikaciją ir vakar dar studentu buvusio jaunuolio kvalifikaciją”, - siūlo A.Marcinkevičius.

“Tai jau ketvirtasis Advokatūros įstatymas. Kiekviena į Seimą atėjusi nauja valdžia norėjo į advokatūrą priimti po kelis šimtus žmonių ir vis žemiau leido kvalifikacijos kartelę. Mes tikėjomės, kad šitas, ketvirtasis, įstatymas to nepatirs, tačiau suklydome”, - apgailestavo R.Andrikis.

Nors visi bent užuominomis pripažįsta, kad naujasis Advokatūros įstatymas kurtas atsižvelgiant į teisinių paslaugų įmonių teisininkų interesus, tačiau, pasak R.Andrikio, tokių teisininkų, pageidaujančių dabar tapti advokatais, tėra vos apie dešimt. Tuo tarpu nuo įstatymo įsigaliojimo Advokatų taryba iš viso gavo maždaug dviejų šimtų kandidatų pareiškimus ir jau patenkino apie penkiasdešimt prašymų.

“Ironiška, remiamasi tūkstantiniais skaičiais, tačiau niekas nežino, kiek tų privačia veikla besiverčiančių teisininkų realiai yra Lietuvoje”, - sakė R.Andrikis.

2003 metų pradžioje Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip pusantro tūkstančio įmonių, kurios kaip pagrindinę ar vieną iš veiklų buvo nurodžiusios teisinių paslaugų teikimą. Teisinių paslaugų įmonių asociacija, kuri, anot Seimo narių, daro jiems didžiulę įtaką, vienija tik trylika tokių įmonių.